sekmadienis, gruodžio 20, 2009

UGG batai

UGG batai arba Ugg’sai yra turbūt vienintelis daiktas apie kurį mano nuomonė ir visas išankstinis žinojimas atvykus į Australiją pasikeitė totaliai. Šiaip visa istorija ilga ir sudėtinga, bet į teisinius išvedžiojimus nesileidžiant, surašysiu viską trumpai.

UGG® Australia

1979 metais vienas Australijos surferis nuvažiavo į JAV ir ten užkūrė įmonę, kuri iš Australijos vežė ir JAV pardavinėjo ugg’sus. Biznis matyt jaunuoliui sekės gerai, nes 1995 biznį iš jo nupirko ‘Deckers Outdoor’ koporacija. O tada ir prasidėjo visas smagumas. Decker’iai užsipatentavo ugg’sus kaip prekinį ženklą - UGG® Australia, stipriai padirbėjo su batų marketingu (apavė jais visas įžymybes bei padarė juos prabangos preke) ir padavė į teismą visus Australijos ir paskui Naujosios Zelandijos gamintojus sakydami, kad jie gamina netikrus ugg’sus.

Tikri ar netikri ugg’sai?

Šiaip viskas kas pagaminta Australijoj ar Zelandijoj ir pagaminta iš tikro vietinio avikailio ir yra ugg. Toks yra bendrinis apavo pavadinimas. Australai siuvo ir siuva ugg’sus jau daugiau nei 200 metų ir sužinoję, kad kažkokia Amerikos korporacija juos už tai nori paduoti į teismą ir uždrausti savo batus vadinti, taip kaip jie visą laiką vadinosi, - apšalo. Pasak Decker’ių, – tikri ugg’sai yra tik tie, kurie yra paženklinti jų prekiniu ženklu UGG® Australia ir ... pagaminti Kinijoj, o ne Australijoj ar Zelandijoj...

Nežinau. Situacija turbūt būtų panaši, jei kas nors užsipatentuotų žodį "šaltibarščiai®" ir visiems lietuviams lieptų juos vadinti šalta raudona sriuba. Visos kavinės, kurios pardavinėja šaltibarščius staiga pasidarytų nusikaltėlės ir prasidėtų raganų medžioklė, kas pažeidinėja prekinio ženklo teises ir "šaltibarčius®" vis dar vadina šaltibarščiais :)

Gal pavyzdys ir ne pats geriausias, bet pakankamai aiškiai iliustruoja situaciją. Tai kas visą laiką buvo neatsiejama identiteto ir kasdieninio gyvenimo dalis, staiga pasidaro nelegalu, nes kažkas kažkokiu tai būdu sugebėjo tai užregistruoti kaip prekinį ženklą.

Save our Aussie Icon

Save our Aussie Icon kampanija prasidėjo, kai keletas vietinių gamintojų pradėjo bylinėtis su UGG® Australia. Teisinį procesą Australijos ir Zelandijos gamintojai laimėjo. Tikrai nelengvai, bet laimėjo. O po visos šitos istorijos nors kiek save gerbiantis ozis niekada nepirks ugg’su iš UGG® Australia. Niekada.

Netinkamus uggs’us apsimovęs nuo tikro Australijos patrioto gali net į dantis gauti. Turbūt dėl šitos priežasties UGG® Australia, visam Australijos ir Zelandijos regione neturi nė vienos firminės (flagship) parduotuvės. Aišku, jų batų nusipirkti galima ir daug kur, bet pagrindiniai pirkėjai yra turistai, studentai iš kitų šalių ir visi kiti, kuriems patriotizmas yra dzin.

Ugg batai yra cool ar ne?

Pagaliau priėjau prie esminio klausimo. :) Nusipirkau ir aš ugg’sus. Vieną šaltą žiemos dieną su jais ėmiau ir nuėjau į darbą. Jaučiaus taip visai gerai beatrodanti. Palaksčiau į susitikimus su klientais ir t.t. Po pietų darbo merginos mane pasikvietė prie kavos ir be užuolankų paaiškino, kad su šlepetėm į darbą eiti yra labai ne cool. Aš aišku bandžiau gintis, kad šalta, kad ugg batai yra Australijos nacionalio kostiumo dalis ir dėl to netgi galėtų būti prilyginti vakarinei aprangai. Ot ir ne. Australijoj ugg’sai yra nešiojami daugiausiai tik namie. Viešumoj juos nešioja tik vietiniai runkeliai, turistai ir švieži imigrantai, kurie atvažiuoja iš Europos su idėja, kad ugg’sai yra baisiai madingi:)

Vietoj pabaigos

Va tokia tat istorija. Madingi ar nemadingi, gražu ar ne - kiekvieno skonio reikalas. Bet jei galit, tai pirkit juos iš Australijos ar Zelandijos gamintojų. Siunčia juos ir į Lietuvą :)

O mylėti ‘Deckers Outdoor’ ugg’sus net rizikinga visai. Viena mergaitė anksčiau rašė blogą, kuris vadinosi kažkaip “love for uggs” ar panašiai. Į jį krovė nuotraukas žmonių, kurie gatvėse avi ugg’sus. O rašydama vis stebėdavosi, kaip žmonės gali būti tokie nenuovokūs ir nešioti ką nors kita, nei UGG® Australia batus. Viskas baigėsi tuo, kad teisininkų armija iš ‘Deckers Outdoor’, tą mergaičiukę padavė į teismą ir jos rašymas baigėsi...

P.S. Va jau ir Lietuvoje atsidarė UGG Batai parduotuvė, kuri prekiauja Australijoje pagamintais UGGsais.

trečiadienis, gruodžio 16, 2009

Pasivažinėjimas dviračiais arba gerieji policininkai

Eilinį kartą išvažiavom sekmadienį pasivažinėti dviračiais pajūriu. Eilinį kartą šalmų nesidėjom - per karšta ir nepatogu, plius beveik visas kelias dviračių takeliais. Beveik...

Grįžtant pasirinkau ne patį optimaliausią variantą - St Kildos turgelis kaip tik užsidarinėjo ir nebuvo įmanoma normaliai pravažiuoti nei šaligatviu, nei šalia gatvės. Teko važiuoti gatve ir "trukdyti eismui". Jau taikausi, kur ir kada čia geriau kirsti gatvę į kitą pusę, o čia policijos mašina iš nugaros. O-o, gali būti nemalonumų...

Ir akurat. Sustojo prie manęs, įsijungė švyturėlius ir klausia:
- O kur jūsų šalmai?
- Namie.
- O žinot, kad be šalmų važinėti negalima ir bauda yra 150 AUD?
- Ne, nežinom. Neseniai tik i Australiją atvažiavom.
- Kokį nors dokumentą turi?
- Nea, o ką važinėjant dviračiais reikia ir dokumentų?
- Ne, nereikia. Vardas, pavardė, adresas...

Pokalbis vyko gan linksmu tonu, tai kažkaip jaučiau, kad tikriausiai nebaus ir nenorėjau sunkinti situacijos su netikrais vardais ir adresais. Spelinti ten jiems užsikertant, dar ką įtars ir įkals baudą :) Bet dabar reikės susigalvoti savo antrą pavardę ir adresą (vardas jau yra :)), kad be reikalo nepalikinėti savo duomenų kam nereikia :))

Taigi apsiribojom įspėjimu. Gal neatsiųs baudos vėliau :) Nuo šiol nepamirškite šalmų, jei važinėjate dviračiu Australijoje... O rytoj Melburne +39, ahhh....

sekmadienis, gruodžio 13, 2009

Kalėdos. Geri darbai ir mugė.

Be ilgų išvedžiojimų šįkart:)

Kitą šeštadienį, gruodžio 19, kokono merginos organizuoja absoliučiai nerealią Kalėdinę labdaros mugę



Tie, kas dabar paslapčia geria valerijonus ir keikiasi, kad Kalėdines dovanas (ir vėl!) atidėjo paskutinei minutei, - gali drąsiai atsipalaiduoti. Vienos pelėdos išmintis "ką gali daryti tuoj, niekad nesakyk rytoj" ryškiai turi rimtų išimčių:)
O kai dar pirkdamas gražias dovanas, kažkam gera darai - tai praktiškai iš vis nerealu.

trečiadienis, gruodžio 09, 2009

Pokeris Sidnėjuje

Šios dienos tema - pokeris. Jau minėjau, kad atsirinkau į pagrindinį PokerStars APPT turnyrą Sidnėjuje, kur startinis mokestis 6300 Australijos dolerių. Vienas didesnių pokerio turnyrų Australijoje. Kadangi PokerNews Cup turnyre Melburne iškritau prie pat pinigų, šįkart norėjau pasirodyti kaip galima geriau...



Turnyras ilgas, todėl teko pasiimti kelias išeigines dienas iš darbo. Plius, penktadienį buvo numatytas firmos kalėdinis vakarėlis, tai kelios ofiso merginos buvo nusivylusios, kad nedalyvausiu (gal greičiau, kad Živilė nedalyvaus) ir sakė, kad pokeris boooooo. Teko pažadėti po dviratį, jei laimėsiu turnyrą :))

PokerStars APPT Main Event

Turnyre sekėsi visai gerai. Gal patirtis jau daro savo, o ir bad beat'ų nebuvo. Šis turnyras buvo ilgiausias, kurį žaidžiau - trys varginančios dienos iš eilės po 9 valandas...

Po pirmos dienos buvau tarp chip leader'ių, t.y. dvyliktas pagal žetonus. Tik kažkodėl kažkas nesuveikė su mano registracija ir sąrašuose buvau įvardintas kaip "To Be Identified" :)

Antrą dieną buvo sunkiau. Papuoliau prie blogo stalo ir dar turnyro chip leaderis sėdėjo tiesiai man iš kairės - visuomet jo ėjimas po mano, o dar korta nėjo... Bet šiaip taip išstenėjau antrąją dieną beveik su tiek pat žetonų kaip ir pradėjau.

Trečia diena lemiama - į pinigus papuola 48 žaidėjai, o likusių yra 66. Žetonų ne per daugiausiai, todėl reikia, kad sektųsi. Likus 4-5 žaidėjams iki pinigų, jau galvojau, kad vėl neištemsiu, bet pavyko pasidvigubinti ir pagaliau hooorayyy 49-as žaidėjas iškrito. 9000 AUD garantuoti! Bet jau nervai ant ribų buvo, vis skundžiausi Živilei SMS'ais :)

Vos pasiekėm pinigus, visi atsipalaidavo ir pradėjo lengviau sektis rinkti žetonus, o ir krintančių iš kovos vis daugėjo, kas reiškia kilimą piniginio fondo laiptais. Kol galiausiai buvau pasodintas prie TV stalo:


Čia aš įvaldęs "poker face" :))

Bet trys dienos įtempto pokerio darė savo - vis sunkiau sekėsi koncentruotis, o ir žaidėjai vis geresni liko, tai be pasipriešinimo aplošti jau nepavykdavo. Ir štai galiausiai lemiama ranka:



Kažkaip pastebėjau, kad jau kelis kartus iš eilės mane prigaudavo bandant vogti blind'us ir aš vis nusimesdavau, kai mane reraisindavo. Šįkart kažkaip nusprendžiau, kad priešininkas turi nelabai gerą kortą, nes per daug reraisino ir greičiausiai norėjo, kad tik nusimesčiau ir viskas. Todėl nusprendžiau pacallinti ir jei atsivers man tinkamas flopas - stumti all-in. Flopas man superinis - 2 kryžiai ir dar mažos kortos. Jei jis turi AJ, A10 ar pan jokiu būdu necallins mano all in. Net jei ir turi mažą ar vidutinę porą kaip 88 ar 99 aš vis tiek turiu nemažai šansų pripirkti J ar Q neskaitant kryžių. Na ir jei mano nuojauta mane apgavo ir jis turi AA ar KK vis tiek dar kryžiai mane gelbėtų.
Taigi akimirksniu įvertinau situaciją ir pavariau all-in. Priešininkas pacallino beveik iš karto, tai jau galvojau, kad turi AA ar KK ir labai nustebau, kai jis atvertė tik A5. Visi sėdėję prie stalo kaip susitarę pavadino, tai "stupid call", bet jam pasisekė - man reikalingos kortos neatsivertė. Aš dar po to jo paklausiau "Tai ką tu manei aš turiu, kad callinai su A5?". O jis "Ai, aš jau galvojau stumti all-in..." Taigi klaidos čia nebuvo, bet buvo galima bandyti žaisti dar kitaip:
  1. Stumti all-in pre-flop, tuomet gal jau būtų pagalvojęs, kad turiu tikrai kažką labai stipraus ir GAL būtų nusimetęs; arba
  2. Po flopo šiek tiek pagalvoti ilgiau, prieš darant sprendimą, kad ir jis tuo metu apgalvotų, ką aš galiu turėti. Nes susidarė įspūdis, kad jis callino mano all-in pagautas azarto ir nepagalvojęs...
Bet rezultatas vis tiek greičiausiai būtų tas pats. Ech, nepasisekė, kai reikėjo sėkmės :)

Na niekis, sausio mėnesį Aussie Millions Melburne, tai gal pavyks atsirinkti į pagrindinį turnyrą ir ten praeiti dar toliau. O tuo tarpu įsirašau šį 16,632 AUD laimėjimą kaip didžiausią (kol kas?) mano pokerio karjeroje. Vėl kelionė į Lietuvą atsipirks :))

ketvirtadienis, gruodžio 03, 2009

Dilema lygioj vietoj

Šiandien iš lauko parsinešiau mirštantį balandį.
Nu atrodo, kad balandis. Ir panašu, kad miršta.
Gulėjo ant tako taip, kad reikėjo arba perlipti, arba paspirti į šoną, arba pasiimti.
Tai pasiėmiau.
Įdėjau į dėžę, įpyliau vandens.
Ir tada supratau, kaip beviltiškai viskas atrodo.
Paukščių nemėgstu.
Apie jų ligas neturiu nė menkiausio supratimo. Tikėtis, kad jis per stebuklą taip ims ir pasveiks - turbūt naivu. Nešti pas kokį veterinarą ar paukščių užkalbėtoją, - neturiu jokio noro.
Pusvalandį pasitarus su google, ką toliau daryti,  ir išklausius Lino moralo a la "mano kvaištelėjus boba, tik išvažiuok ir palik vieną" - man pradėjo reikštis ko ne visi paukščiais perduodamų ligų simptomai.
Žodžiu.
O jei balandis ryt ryte bus toj dėžutėj pasimiręs?
a) jį reikės išmesti į konteinerį (kurį konteinerį? recycle ar paprastą?)
b) reikės kur pievutėj pakasti?

Žodžiu. Išgyvenu dramą lygioj vietoj:))