trečiadienis, rugpjūčio 25, 2010

Rinkimai Australijoje - Patas!

Kaip žinia šį savaitgalį Australijoje vyko rinkimai. Įdomu buvo stebėti viską ir palyginti su Lietuva.

Rinkimų sistema Australijoje

Rinkimų sistema kiek kitokia nei Lietuvoje. Visų pirma, rinkimai yra privalomi visiems Australijos piliečiams! Jei be pateisinamos priežasties neateini balsuoti - laukia bauda. Pasak mano bendradarbio, kuris žino viską (kaip Gintas :)), Australijos valdžia nori parodyti savo svorį pasauliniu lygiu, nes 14-15 milijonų rinkėjų maždaug atitinka kitų išsivysčiusių šalių rinkėjų skaičių (Amerikoje tik pastarąjį kartą buvo žymiai daugiau rinkėjų).

Kitas skirtumas, kad kaip ir UK yra dvipartinė sistema - leiboristai (huh, darbo partija) ir liberalai, bet rinkimuose dalyvauja ir kitos partijos, kaip Žalieji, Sekso (!) partija, etc. ir nepriklausomi kandidatai... Kad didžioji partija galėtų paskelbti savo Premjerą, jiems reikia parlamente surinkti bent 76 vietas.

Rinkiminė kampanija

Rinkiminė kampanija šįkart buvo labai prasta - viskas pastatyta ant to, koks vienas ar kitas kandidatas yra blogas ir nieko nepasako, ką ruošiasi daryti gera Australijai. Kartais net nesupranti - reklama lygtais liberalų, bet šneka vien apie leiboristus :) Pirmąkart žmonės keikėsi, kad nėra už ką balsuoti.

Gerai, kad reklaminė kampanija šįkart buvo trumpa. Pagal taisykles, valdančioji partija paskelbia rinkimų datą, kai jau artėja laikas. Ir šiais metais Labor partija nusprendė rinkimus paskelbti kuo anksčiau, kol dar geri reitingai, tai kampanija truko tik 5 savaites.

Vienintelis linksmumas buvo žmonių iš pašalės kuriami filmukai. Kad ir šitas:



Rinkimų rezultatai

Rezultatai gana netikėti. Visi tikėjosi apyligės kovos, bet negalvojo, kad bus taip lygiai ir valstybės valdymas priklausys nuo 3 nepriklausomų ir 1 "žaliojo". Tai dabar vyksta derybos, kuri partija pritrauks nepriklausomus ir galės suformuoti mažumos vyriausybę. O kas bus, jei nesusitars? Pakartotiniai rinkimai!

Šiaip mano manymu, šiuo metu tinkamiausi valdymui yra valdančioji Labor partija, nors iš strioko pridarė ir prišnekėjo nesamonių ir to pasekoje prarado daugybę balsų, bet jie atrodo labiau kompetetingi nei dabartiniai Liberal lyderiai. Tie tai per visus tuos metus tik ir sugebėjo kandžiotis, bet nieko savo nesiūlė. Tas pats ir per rinkiminę kampaniją - tik įgelti Labor. Kažkas paskaičiavo, kad liberalai turėjo 25 rūšių reklaminius klipus iš kurių 21 atakuojama Labor ir tik 4 siūloma kažkas konstruktyvaus. Vienu žodžiu dominavo neigiamos/gąsdinančios kampanijos...

Na tikėkimės greitai viskas išaiškės su tais Australijos rinkimais ir vėl galėsim ramiai mėgautis gyvenimu be politikos :))

trečiadienis, rugpjūčio 18, 2010

Butų nuoma Melburne – penkiagubas gaidys

Kadangi seniai berašėm - trumpas intro. Sausį mūsų namus savo sūnui nuperka Australijos rusai. Mūsų nuomos sutartis baigiasi rugpjūčio vidury. Birželį pradedamas įgyvendinti grand planas “nauji namai”. Kaip antraštė sufleruoja – grand planas nėjo kaip iš pypkės...

Pirmas gaidys

Pinigų savo svajonių butui, aišku, kad nesurinkom...

Planas “laimėk milijoną loterijoj” nepasiteisino totaliai. Tris cielas savaites savo rytinės kavos biudžetą sąžiningai išleisdavau loterijos bilietui. Nieko. Nė sumauto dolerio nelaimėjau. Užtat patyriau, kad mano barista mane myli. Trečios savaitės gale per kolegę perdavė žinutę, kad jei turiu laikinų finansinių sunkumų, kavos kurį laiką galiu gauti nemokamai:).. va taip va.

Lino planas “laimėk pokerio milijoną” irgi nepasiteisino. Jis apskritai negali normaliai žaisti, jei yra nors gramas finansinio spaudimo. Jautrus vyras yra. Daugiau apie tai kada nors parašysiu autobiografinėj knygoj “Pokerio našlės”.

Planas susirasti ką nors, kas nupirktų tą butą ir jį mums išnuomotų, turėjo daugiausiai potencialo. Per tris savaites apklausiau visus turtingus klientus, visus savo darbo akcininkus ir visus kolegas libaniečius (esu tikra, kad vien pardavus tą auksą, kurį jie kasdien nešioja ant kaklo, riešų ir pirštų - pinigų užtektų kokiam pradiniam įnašui). Nieko. Tiesa, susidomėjimo buvo. Kažkaip nemažai žmonių ieško nekilnojamo turto investicijoms. Bet paminėjus, kiek ta investicija kainuotų, ir kad visa tai yra St Kildoj – visi sutartinai sakydavo, kad pablūdom ir kad tik smegenų ciroze sergantis investuotojas ryžtųsi ten ką nors pirkti. Va taip va.

Antras gaidys

Tuo pat metu, kai naiviai bandėm susižvejoti milijoną tam tobulam apartamentui, visai nenaiviai ieškojom naujų namų ir konvenciniais metodais. T.y. visą savaitę vakarais šukuoji internetinius nuomos puslapius ir šeštadienį atsispausdinęs milijonus lapų lakstai po Melburną. Ir taip kiekvieną šeštadienį ir taip du su puse mėnesio.

Po tokio maratono, jaučiu, kad galėčiau parašyti labai neblogą studiją apie nuomos ypatumus Melburne. Pvz. Agentui neateiti aprodyti buto nurodytu metu arba ateiti ne su tais raktais yra norma. Kam nors pasiskundus dažniausiai tik skėstelima rankomis – ką padarysi - dabar rinka palankesnė savininkams, o ne nuomotojams.

Tada, jei savaitės buto nuoma kainuoja iki $400 – tikėkis mažiausiai 20 potencialių nuomininkų nervingai trypčiojančių prie durų. Kainai pakilus iki $450 per savaitę – darosi erdviau (P.S čia kalbam tik apie rajonus max 7 km nuo Melburno centro, kuo toliau nuo centro, tuo mažiau dramų).

O kur dar tie patys šabloniniai lyčių stereotipai: jei nuomos agentas vyras – abipusis supratimas atsiranda iš karto. Jei agentė moteris – man šakės. Graudu, bet moterų solidarumas nuomos rinkoj neegzistuoja. O kulniukai ir subtilus akių vartymas, net iš paskos sekiojant Linui – šansus atrasti bendrą kalbą gerokai padidina. O bendrą kalbą atrasti reikia. Kitaip pusiau anoniminės paraiškos butui gauti yra tik atyginimo skaičiai, data kada gali įsikraustyti ir (mūsų atveju) keisti vardai ir pavardės.

Pagaliau privedžiau kalbą prie antro gaidžio:) Paskutinėm liepos dienom radom tobulus namus. Du miegamieji, du balkonai, pro vieną matosi įlanka (ar suvokiat šito dalyko didybę?? Mes gi užaugę nuolatiniam strese ar per atostogas apsistosim 200 metrų nuo Baltijos ar ne!!!!). Negana to, žadėjo ištiesti naujus kilimus ir viską perdažyti. Krykštavom su Linu kaip vaikai. Supildėm visas anketas. Vos ne tą pačią dieną agentai viską sutikrino (skambina darbdaviui ir klausia ar tikrai uždirbi tiek, kiek užrašei ar ne). Tada aš entuziazmo pagauta dar paskambinau ir paprašiau, kad jei jau dažo, tai tegu dažo viską baltai. Tada laukėm atsakymo. Laukėm dieną. Laukėm dvi, tris.. ir gavom el.laišką su žinute, kad pardon. Tų namų jum neduosim. Vat. Žinokit yra baisiai sunku netekti to ko niekada neturėjai. Aš apsižliumbiau ir tą dieną nėjau į darbą. Keršto planus puoselėju iki šiol...

Trečias ir ketvirtas gaidys

Tada iš kart sekė dar du gaidžiai, kai mum vėl nedavė namų, kurių norėjom. Ir svarbiausia totaliai neaišku kodėl. Uždirbam tikrai daugiau, nei kad reikia, turim tobulą nuomos istoriją, namus išsikraustydami paliekam švaresnius, kai kad įsikraustant ir t.t. Aš kaltinu neangliškai skambančius vardus ir pavardes, nes gal koks neapsišvietęs savininkas mus palaikė indais ar ką tai. Vieša paslaptis, kad indams niekas gerų namų nenuomoja – sklando gandai, kaip kario kvapas taip įsisunkia į sienas, kad nekilnojamo turto vertė iškart krenta žemyn :) vat.

Po ketvirto gaidžio, panikos ir įtampos lygis peržengia visas normas. Man gerai. Darbe prigrasinau, kad išvažiuosiu į Lietuvą, jei niekas man neduos kur gyventi, tai visi kolegos labai suprantingi ir per aplinkui ieško korumpuotų nuomos agentų, kurie mus apgyvendintų be jokių atrankų. Be to aš karts nuo karto apklykiu Liną ir man laikinai pagerėja. Linui ne kas. Jo darbui dzin ar jis benamis, ar ne ir jis klykimo terapija negali naudotis (ant moterų niekas neklykia gi). Tai jam nė iš šio nė iš to prasidėjo klubo kaulo uždegimas. Bardakas.

Penktas gaidys

Desperatiškai naršydami po internetą užmatom, kad mūsų dabartiniai namai vėl nuomojami. Apspangstam. O tai kodėl mum liepė iš jų kraustytis??? Pasipiktinę surašom laišką nuomos agentūrai ir paaiškėja, kad naujų savininkų sūnus dar metus nori pagyventi su tėvais (??) ir kad mes galim dar metus čia gyventi, jei tik norim.

Aišku, kad nenorim. Visą žiemą sugaišom naujų namų beieškodami. Esam pervargę, pikti ir norim didesnių namų. Bet šešto gaidžio baimė ir Lino klubikaulio uždegimas greit visus prioritetus sustato į vietą. Pasakom, kad liekam gyventi kur gyvenam ir nusukam penktam gaidžiui galvą. Gana jau.